Priešingoje pasaulio pusėje

Žiūrint į bedugnę.

Priešingoje pasaulio pusėje

Nusidanginę toli už pusiaujo, pietų pusrutulyje sau atradome dvi tolimas šalis- Australiją ir Naująją Zelandiją. Apie jas buvome daug girdėję, o naudojantis šių laikų technologijomis ir kai ką matę, tačiau tai tik nuotrupos, kitų žmonių nuomonių atspindžiai. Neveltui sakoma,  kad geriau kartą pačiam pamatyti, nei daug kartų iš kitų išgirsti, todėl tvirtai abiem kojom atsistoję tolimoje žemėje į viską pažvelgėme savo akimis.

 

Šalių pavadinimų kilmė

Ilgą laiką neištirtas Australijos žemynas lotyniškai buvo vadinamas „Terra Australis“ – Pietinė žemė. XVII a. pirmą kartą lotyniškasis „Australis“ buvo užrašytas anglų kalba kaip „Australia“. XIX a. pradžioje keliautojų ir tyrinėtojų išpopuliarintas šis pavadinimas galiausiai buvo oficialiai pripažintas.

Daug seniau, nei pirmieji Naujosios Zelandijos tyrinėtojai olandai europiečiams naujai atrastą žemę pavadino Olandijos provincijos Zeeland garbei „Nova Zeelandia“, čia gyvenę čiabuvių gentys šį kraštą vadino kitaip. Aotearoa – originalusis Naujosios Zelandijos pavadinimas, kurį išvertus iš maorių kalbos reikštų „ilgo balto debesies žemė“.  Tačiau anglų kolonistai europietišką šalies pavadinimą pritaikė savo kalbai ir nuo tada oficialiai ji buvo vadinama tokiu vardu, kokį mes žinome iki šiol- „New Zealand“.

Dar vienas neoficialus Australijos pavadinimas yra „Oz“, todėl australai patys save, o neretai ir kaimynų yra vadinami „oziais“. Tuo tarpu Naujoji Zelandija didžiuojasi turėdami unikalų paukštį kivi, todėl viskas pas juos su priešdėliu „kiwi“ – kiwibank, kiwimap, kiwiburger ir patys vietiniai mielai save vadina kiviais.

Senieji čiabuviai

Nuo neatmenamų laikų Australijos platybėse gyveno vietiniai žmonės, kuriuos anglų kolonistai pavadino aborigenais. Aborigenai nėra viena tautinė grupė – tai daugybės skirtingų bendruomenių. Taikūs, medžiokle ir žemdirbyste užsiimantys žmonės iš derlingų teritorijų ilgainiui atvykėlių buvo išvaryti į dykumas. Ilgą laiką užkariautojai prieš čiabuvius taikė smurtą, tačiau daugiausiai vietinių išnaikino europiečių atneštos ligos ir alkoholis bei narkotikai. Tik labai neseniai Australijos vyriausybė viešai atsiprašė aborigenų už padarytas skriaudas ir dabar jiems taikoma parama bei daugybė lengvatų. Nepaisant visų šiandieninės Australijos valdžios pastangų, dabartinė aborigenų bendruomenė yra žlugusi. Taikūs, nemokėję savęs apginti vietiniai žmonės, galutinai įsigalėjus užkariautojams negrįžtamai prarado sau įprastą gyvenimo būdą ir nugrimzdę į alkoholio bei narkotikų priklausomybes nebesugeba integruotis į dabartinę visuomenę. Niekas iš mūsų sutiktų australų neturėjo draugų ar pažįstamų aborigenų. Nors Australijoje vyksta parodomieji aborigenų kultūros festivaliai, tačiau realiame gyvenime ši kultūra po truputi nyksta ir virsta muziejine. Aborigenai visgi padarė nemažą įtaką bendrai Australijos kultūrai. Visame pasaulyje Australija atpažįstama pagal aborigeniškus įvairiaspalvių taškelių piešinius, taip pat išliko nemažai vietovardžių čiabuvių kalba.

Priešingai nei Australijoje, į Naująją Zelandiją pirmieji žmonės, polineziečių gentis mariai, atplaukė tik XI a. ir per 300 metų čia įsikūrė. Tai vėliausiai pasaulyje apgyvendintos žemės! Tam, kad galutinai įsigalėtų naujose žemėse, mariai nemažai kariavo su kitomis čia atvykusiomis gentimis, todėl XIX a. pasirodžius britų kolonistams, jie taip pat nenusileido. Kovos tarp vietinių ir britų vyko iki pat XX a., kol karingieji mariai neišsikovojo sau lygių teisių. Šiuo metu maorių kalba yra viena iš oficialių šalies kalbų, kurios vaikai mokomi mokykloje, maoriškasis šalies pavadinimas Aotearoa taip yra oficialus, maorių atstovai aktyviai dalyvauja šalies valdyme. Naujoje Zelandijoje valstybiniu lygiu švenčiamos čiabuvių šventės, čia beveik visi vietovardžiai ir pavadinimai maoriški. Didžiausios maorių bendruomenės gyvena Šiaurinėje Naujosios Zelandijos saloje.

 

Dabartiniai gyventojai

Tiek Australijoje, tiek Naujoje Zelandijoje pirmieji emigrantai buvo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. Tik vėliau, o ypač po antrojo pasaulinio karo į šias šalis plūstelėjo ir kitų tautybių žmonės- italai, olandai, vokiečiai, todėl abiejose šalyse bendra kultūra europietiška. Tai, kuo australai ir Naujosios Zelandijos žmonės skiriasi nuo europiečių yra atsipalaidavimas. Čia gyventojai atrodo lyg atostogaujantys, niekur neskubantys ir viskuo patenkinti.

Nors politiniu lygiu Australijos ir Naujosios Zelandijos tarpusavio santykiai yra geri, tačiau tarp „ozių“ ir „kivių“ sklando nepikti, vieni kitus pašiepiantys juokeliai.

Taip pat mums buvo keista, kad ne tik pajūrio miestelyje, bet ir vidury didžiulio megapolio gali sutikti basomis sau žingsniuojantį žmogų. Tai yra priimtina ir normalu. Labai populiarus rūbas šiose šalyse yra šortai. Jie įeina ir į kaikurių oficialių uniformų sudėtį. Žmonės taip pripratę juos dėvėti, kad kartais neapsimauna ilgesnių kelnių net orui atšalus. Nieko čia nestebina ir šortus mūvintis Kalėdų senelis.

 

Emigrantai iš Lietuvos

Pasibaigus antram pasauliniam karui ir supratus, kad bolševikai iš Lietuvos nepasitrauks, Vokietijos pabėgėlių stovyklose esantiems lietuviams teko emigruoti. Tiek, kas galėjo išvažiavo į JAV, o kiti tik pagal agitacijas rinkosi sau naują šalį gyventi. Po karo besivystančiai Australijai trūko darbo rankų, todėl pabėgėlių stovyklose jie vedė aktyvią agitaciją vykti į jų šalį. Norėdami apie imigrantus sudaryti kuo geresnį įspūdį savo piliečiams, australai pirmiausiai rinkosi kuo gražesnius žmones ir šviesiaplaukiai, mėlynakiai lietuviai čia puikiai tiko. Į Australiją lietuviai nemokamai buvo plukdomi laivais, tačiau už tai, gaudami labai nedidelį užmokestį, šeimų vyrai valstybei privalėjo atidirbti du metus. Pabėgėliams Australija buvo pristatyta kaip šilta pasakų šalis, kur gatvėse auga bananai, todėl per traukinio langus pirmą kartą išvydę tikrąsias išdžiuvusias šalies platybes lietuviai negalėjo sulaikyti nusivylimo ašarų. Po antro pasaulinio karo į Australiją imigravo apie 100 tūkst. lietuvių pabėgėlių.

Keliaudami po Australiją daug bendravome su pirmųjų emigrantų vaikais ir anūkais. Buvo mažytis stebuklas, kitame pasaulio gale atrasti namus pilnus lietuviškos atributikos. Dėl politinių priežasčių į tolimą šalį išvykę lietuviai sugebėjo išlaikyti savo kultūrą, kalbą ir papročius bei ta dvasia išauklėti palikuonius. Buvo keista, bet laibai įdomu su jau Australijoje gimusiais emigrantų anūkais, nes jie kalba senąja tarpukario lietuvių kalba!

Australijoje sutikome ir šių dienų „ekonominius“ emigrantus. Nors lietuvybės jie ypatingai nepuoselėja, tačiau pastebėjome, kad kuo lietuviai toliau nuo Lietuvos,  tuo jie draugiškesni. Bendraudami su kiekvienais tolimajame krašte sutiktais lietuviais jautėmės kaip giminės!

Politika ir ekonomika

Australija ir Naujoji Zelandija tarpusavyje turi nemažai panašumų. Pirmiausiai abi šios šalys yra konstitucinės monarchijos su ta pačia anglijos karaliene soste. Čia jaučiama didelė Didžiosios Britanijos kultūrinė įtaka. Tiek Australijos, tiek ir Naujosios Zelandijos dolerių reversuose puikuojasi Elžbietos antrosios profilis, o valstybių vėliavų viršutiniame kairiajame kampe pavaizduota nedidelė Didžiosios Britanijos vėliava.  Abiejose šalyse pagrindinė valstybinė kalba yra anglų ir vairuojama čia kairiąja kelio puse.

Abi valstybės yra gana jaunos. Anksčiau pradėta kolonizuoti Australija savo istorijoje skaičiuoja tik apie 250 metų. Naujoji Zelandija iš pradžių priklausiusi Australijos Naujojo Pietų Velso kolonijai, savarankiška tapo tik maždaug prieš 170 metų.

Australijos ir Naujosios Zelandijos ekonomika yra gana panaši. Visą pasaulį neseniai užklupusi ekonominė krizė beveik nepaveikė nei vienos iš šių šalių. Palyginus su kitomis šalimis kainos čia tikrai aukštos. Nors Australijos dolerio kursas yra kiek aukštesnis nei Naujosios Zelandijos dolerio, tačiau kainų lygis abiejose šalys yra beveik vienodas. Žinoma, Australijoje atlyginimai yra kiek didesni. Lyginant su Europa šių šalių socialinėje ir bendrosios tvarkos srityje jaučiams šioks toks atsilikimas.

 

Gamta

Australijos ir Naujosios Zelandijos gamta labai skirtinga. Australija stebina viskuo, ką tik pamatai: žemės spalva, nematytais gyvūnais ir augalais. Tai unikali vieta, nes šiame žemyne yra 80 % floros ir faunos, kurios nerandama kituose žemynuose. Australijos žemė labai sena. Kalnai čia išdilę ir neaukšti, o dirvožemyje nedaug mineralų. Dėl pastarosios priežasties pagal valstybines normas Australijos maisto produktuose turi būti dedami papildai. Netgi į geriamą vandenį gyventojų dantų būklei pagerinti kai kuriose valstijose vis dar dedamas fluoras.

Australija garsėja pavojingų gyvūnų gausa. Čia krūmuose vizga daugybė rūšių nuodingų gyvačių bei vorų, vandenyje plaukioja nuodingos medūzos, sūraus ar gėlo vandens krokodilai, bei rykliai, tačiau daug baisesni už bet kokį pavojingą gyvūną yra Australijos gaisrai. Karštos ir sausos vasaros iki paskutinio lašo išdžiovina žolę ir miškus, todėl užtenka vienintelės kibirkštėlės, kad kiltų nevaldomas gaisras. Sausros metu įsigalėjusi ugnis virsta 300 m aukščio liepsnojančia banga, kuri gali judėti daugiau kaip 100 km/h greičiu! Australai deda daug pastangų gaisrų prevencijai, tačiau gamta vis tiek tvarkosi savaip ir kiekvieną vasarą čia vis kažkas užsiliepsnoja.

Įdomu, kad aukščiausias Australijos kalnas pavadintas lenkų – lietuvių karo didvyrio T. Kosciuškos vardu, tačiau anglakalbiai australai teisingai ištarę šią pavardę tikriausiai liežuvį nusilaužtų, todėl jie taria savaip ir „Kosciuško“ tapo „Kozyosko“.  🙂

Naujoji Zelandija vėsi ir lietinga šalis. Čia viskas žalia ištisus metus. Šis kraštas garsėja nuostabia gamta, bet jos grožis labai europietiškas – vaizdingus kalnus galima Šveicarijoje, krištolines upes Slovėnijoje, fiordus ir krioklius Norvegijoje, tačiau šiame krašte visi gražiausi dalykai yra sukoncentruoti į palyginus į labai nedidelį plotą ir pavažiavus vos 50 km atsiveria vis kitos įspūdingas peizažas. Kolonistai į Naująją Zelandiją atvežė daug europietiškų augalų, kurie čia puikiai prigijo ir išbujojo. Saviti ir nematyti šiai šaliai būdingi visuomet žali drėgnieji vidutinių platumų miškai.

Lietingoji Naujoji Zelandija yra išvagota daugybės upių, kurių vandenį toliau nuo civilizacijos galima gerti tiesiog iš vagos. Net ir nuo palyginus nuo nedidelio lietaus, upės čia tvinsta tiesiog akyse, o palijus stipriau, nedideli upeliai virsta didžiules bangas varančias vandens srautais. Naujosios Zelandijos vandenyse gausu didelių žuvų, kurių nesunkiai pavyko pagauti ir mums.

Įdomu, kad vos už 2000 km  nuo Australijos esančioje Naujojoje Zelandijoje nėra nei vieno pavojingo gyvūno. Šioje šalyje gyvena unikalus ir vietinių gyventojų labai mėgstamas neskraidantis paukštis kivis, kuris tapo nacionaliniu simboliu. Tai naktinis paukštis, todėl laukinėje gamtoje jį pastebėti labai sunku.

Naujoji Zelandija taip pat garsėja savo avimis. Vos prieš keletą metų šalyje buvo 90 mln. avių- daug daugiau nei vietinių gyventojų, kurių čia vos 4 mln. Pastaraisiais metais, padidėjus melžiamų karvių ūkiams, avių sumažėjo perpus.

Keliautojo akimis

Nors pažiūrėjus į žemėlapį Australija atrodo kaip didelė sala, tačiau tik keliaujant po ją pradedi suprasti tikrąjį šalies dydį. Nuo vakarinės iki rytinės pakrantės yra apie 5000 km, taigi šis žemynas kaip visa Europa. Šioje šalyje gausu nacionalinių parkų, kad atrodo neužtektų žmogaus gyvenimo visus juos aplankyti.

Pagal įstatymus, kai kuriose Australijos valstijose yra draudžiama tranzuoti, o dėl gaisrų kempingavimas laukinėmis sąlygomis taip pat yra neleistinas. Tranzuoti šioje šalyje nėra lengva. Dažniausiai čia sustoja tie australai, kurie patys kažkada yra taip keliavę, o didesnioji žmonių dalis pro šalį nesustodami pravažiuoja net ir dykumos viduryje. Laimė, šalyje yra nemažai keliaujančių ar dirbančių europiečių, kurie mielai sustoja pavėžėti. Jei esi pėsčias ir su palapine, stovyklauti Australijos platybėse nėra sudėtinga. Retai apgyvendintoje šalyje reindžeriai netikrina kiekvieno miško, todėl pasislėpus tankmėje galima lengvai rasti nakvynę vienai nakčiai.

Naujoji Zelandija daug mažesnė nei Australija. Čia tranzuoti yra lengviau. Pavėžėti mielai stoja tiek vietiniai, tiek ir keliaujantys svetimšaliai. Stovyklauti šalyje taip pat paprasta. Kemperiais su tualetais gali stoti kur nori, o keliaujantiems su palapine yra įkurtas platus tvarkingų valstybinių kempingų tinklas, kurių kaina varijuoja nuo nemokamų iki 6 NZD žmogui. Šalyje taip pat leidžiamas stovyklavimas laukinėmis sąlygomis.

Norintiems daugiau pabūti gamtoje Naujoji Zelandija yra tinkama šalis. Čia gausu įvairiausių sudėtingumų ir ilgumo trekingo kelių, kuriuos vietiniai vadina „tramp“.

Reikia paminėti, kad tiek Australijos tiek Naujosios Zelandijos kainų lygis tikrai aukštas, o produktų kainos didesnio miesto supermarketuose ir mažo miestelio parduotuvėlėje ar degalinėje gali skirtis 2 ar net 4 kartus! Taip pat šiose šalyje žmonės privačias žemės valdas yra apsitvėrę ir kartais visos pakelės atrodo lyg nesibaigiančios tvoros, todėl ne visada yra lengva atrasti tinkamą gamtos kampelį palapinei pasistatyti. Abiejose šalyse transportas išvystytas prastai. Traukiniai čia nepopuliarūs, o tarpmiestiniai autobusai irgi ne tokie dažni kaip Europoje, todėl dauguma žmonių turi nuosavus automobilius.

Keliaudami po šias šalis kultūrinio šoko nepatyrėme, tačiau dėl išskirtinės gamtos tikrai verta nusibelsti į kitą pasaulio kraštą.

Reklama

Įrašo “Priešingoje pasaulio pusėje” komentarai: 3

  1. Geras aprašymas. Vienu ypu perskaičiau.
    Rodosi kad staipsnukas tiktų enciklopedijai 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s