Australija I dalis

Iš Teherano į Kuala Lumpuro oro uostą Malaizijoje nusileidome po 7 valandas skrydžio apie šeštą valandą ryto. Persukome savo laikrodžius penkias valandas į priekį. Teks prisitaikyti prie taip pasikeitusio naujo dienos ritmo. Oro uoste buvo smagu stebėti, kaip kartu su mumis atvykusios jaunos iranietės tik išlipusios iš lėktuvo ir atsiėmusios bagažą, suskubo persirengti tiesiog oro uosto tualete. Nusimetusios skaras, jos išėjo pasipuošusios lengvutėmis berankovėmis palaidinėmis, o tokius pasikeitimus išvydę lūkuriuojantys merginų draugai negalėjo nuslėpti savo susižavėjimo. Tiesa, ir mums, po mėnesio praleisto Irane, trumpučius sijonėlius ir lengvutes sukneles dėvinčios malaizietės atrodė kone nuogos. 🙂 Laukdami skrydžio į Australiją, Kuala Lumpūro oro uoste praleidome visą parą.

Perthas

PM_AU 0001

Perthas

Nusileidome Perthe – didžiausiausiame Vakarų Australijos mieste. Nors kiek pergyvenome dėl galimų pasienio muitinės procedūrų, jokių nesklandumų neiškilo ir jau po pusvalandžio su kuprinėmis ant pečių, stovėjome oro uosto atvykusiųjų salėje. Buvome išalkę, nutarėme maisto toli neieškoti ir užkąsti tiesiog čia esančioje kavinėje. Svajonių šalis Australija pasitiko savo didžiulėmis kainomis! Nors dar prieš atvykdami žinojome, kad čia viskas brangu, bet išvydę 11AUD (apie 29 Lt) už nedidelį alaus butelį, niekaip negalėjome sulaikyti nuostabos šūksnio. Kitos kainos analogiškos. Kad būtų ramiau, nutarėme nelyginti australiškų kainų su lietuviškomis, o verčiau tik australiškas tarpusavyje. Prabangiai užkandę, pradėjome aiškintis kaip nusigauti iki miesto centro. Autobuso bilietas mums taip pat pasirodė brangus, todėl pamanėme, kad šitiek nutranzavę neprapulsime, juolab, kad puikiai žinome vietinę kalbą. Tik išėję iš oro uosto, buvo kone apstulbinti Australijos gamtos. Visai kitokie medžiai, žydintys ryškiaspalviais žiedais, aplink skraidė nematyti margi paukščiai ir garsai neįprasti. Dangus pasirodė daug gilesnis, o saulės šviesa krito taip, kad visi daiktai išlaikė savo aiškią spalvą ir tūrį. Viskas aplinkui buvo sodriai spalvota. Tik išėjus į kelią, teko prisiminti, kad šioje šalyje eismas vyksta kairiąja puse. Nespėjome net kojų apšilti, kai prie mūsų privažiavo taksi automobilis. Vairuotojas paaiškino, kad kažkada pats yra tranzavęs, todėl pamatęs keliautojus visada jiems padeda. Vėliau sužinojome, kad tarp Pertho oro uosto ir miesto centro susisiekimas viešuoju transportu yra tikrai prastas, o taksi paslaugos būtų kainavę 60AUD. Taip sėkmingai ir greitai nusigavome iki miesto centro, o iš ten, paslaugiųjų australų padedami, miesto traukiniu greitai pasiekėme sutikusių mus priimti Lolos ir Michaelio namus. Ši pora iš Europos (Lola šveicarė, o Michaelis vokietis), todėl mums buvo įdomu išgirsti panašios kultūros žmonių požiūrį į Australiją. Žinoma, pirmiausia buvome prigąsdinti apie visur knibždančius nuodingus ir pavojingus gyvius. Per keturias dienas Lolos ir Michaelio padedami kiek susipažinome su Pertho miestu. Iš kasyklų gyvenantis Pertas yra didžiausias ir turtingiausias miestas Vakarų Australijoje. Kadangi Australija kaip valstybė egzistuoja tik apie 300 metų, tai visi jos miestai yra modernūs ir nelabai įprasti europiečiui, nes neturi mums įprastų senamiesčių. Visur vyraujanti žemų, kelių aukštų architektūra neužgožia erdvės ir nekuria slegiančio didmiesčiams būdingo jausmo. Tik miesto centre susibūrę stovi keletas dangoraižių, kurie pabrėžia miesto svarbą, bei žymi administracinį centrą. Gyvenamieji namai dažniausiai vieno aukšto ir erdvūs, plonomis sienomis bei be jokios rimtesnės šildymo sistemos. Visas bendras vaizdas Australijoje yra kažkas tarpinio tarp JAV ir Anglijos. Perthas su savo priemiesčiais mums pasirodė jaukus ir ramus.

Kelias iki Albany

Išsigauti iš plačiai pasklidusio Pertho miesto buvo ne taip ir paprasta. Traukiniu pavažiavome iki seno ir gražaus uostamiesčio Fremantle, o iš ten pėsčiomis ėjome iki tranzuojamo kelio. Užtrukome visą dieną ir tik vakarėjant pradėjome tranzuoti. Susistabdėme nepatiklią tailandietę, kuri įsitikinusi, kad nesiruošiame nieko žudyti, mus pavėžėjo apie 30 kilometrų. Tiek nedaug pasistūmėję per dieną, šalia kelio atradome ramią vietą tarp neaukštos augmenijos ir besisaugodami galimų pavojingų gyvių pasistatėme palapinę. Buvo kiek neramu, nes pirmą kartą nakvojome Australijos gamtoje. Niekieno nepatrukdyti ramiai išsimiegojome iki ryto. Tą dieną nutranzavome apie 150 kilometrų ir vakarėjant privažiavome Indijos vandenyną. Pirmą kartą gyvenime pamatėme tokias milžiniškas bangas! Jos lūždamos ir putodamos ritosi kranto link, o nuo keterų smulkūs vandens lašeliai sklaidėsi pavėjui ir atrodė tarsi bangos garuotų. Ne veltui čia vienos geriausių vietų surfinimui pasaulyje. Pasigrožėję tokiu reginiu, nakvynės ieškojome netoli kelio esančioje giraitėje. Šį kartą tarp augalų žengėme drąsiau, bet dėl viso pikto patrepsėdami, kad visos gyvatės tikrai išsišliaužiotų. Pasiruošę nakčiai sulaukėme sutemų ir šiltai įsisupę į miegmaišius stebėjome visai kitokį, nepažįstamais žvaigždynais nusėtą dangų. Visiškai sutemus visu savo grožiu ir didybe atsiskleidė skersai dangaus skliautą apjuosęs įspūdingas pietų pusrutulio Paukščių Takas.

PM_AU 0009

Švyturys netoli Augusta miestelio.

Sekančią dieną pasiekėme vieną iš numatytų tikslų- Augusta miestelį ir ant iškyšulio pastatytą švyturį. Čia susilieja du vandenynai: vienoje iškyšulio pusėje dideles bangas rito jau matytas Indijos vandenynas, o kitame, pasislėpęs nuo vyraujančių vėjų, ramiai tyvuliavo Pietų vandenynas. Besidairydami į vandenyno tolius, savo dideliam džiaugsmui ir nuostabai tarp bangų pamatėme kylančius vandens fontanus. Tai buvo banginiai! Žinojome, kad čia žmonės važiuoja jų pamatyti, bet ne kiekvieną kartą taip pasiseka. Pasigrožėję išsiruošėme į kelią. Pavažiavę viena mašina, atsidūrėme dviejų juostų kelyje, kur tik kartas nuo karto pravažiuodavo koks automobilis. Jau buvome patyrę, kad australai nėra dideli mėgėjai pavežti tranzuojančiuosius, todėl toli nuvažiuoti nebesitikėjome. Ant kelio prastovėjome apie 1,5 valandos, kai prie mūsų sustojo visureigis su vokiečių vėliava ant šoninių veidrodėlių apdangalų. Automobilyje sėdėję jauni vokiečiai mielai sutiko mus pavežti. Šie vaikinai dirba vienoje fermoje, o šiuo metu gavę atostogas keliavo po Australiją. Kartu važiuodami pirmą kartą pamatėme pakelėje besiganančias kengūras. Jos išlenda iš krūmų į kelią anksti ryte ar vakarėjant, todėl tokiu paros metu tiesiais ir gerais Australijos keliais greitai važiuoti yra tikrai pavojinga. Nakvynės pradėjome ieškoti jau temstant. Išlipome prie vienos fermos, kur tikėjomės pabendrauti su šeimininkais ir žemėse pasistatyti palapinę. Visoje fermoje neradę nė gyvos dvasios, jau sutemus įlindome į netoliese esantį aukštų eukaliptų mišką ir tamsoje paskubomis pasistatėme. Jau sugulus, neįprastai aukštai virš palapinės dar ilgai girdėjosi eukaliptų viršūnių ošimas, o iš miško gilumos atsklisdavo nepažįstami garsai, tačiau tai mūsų jau nebegąsdino…

PM_AU 0011

Pakeliui į eukalipto viršūnę.

Ryte net nespėjome išeiti į kelią, kai prie mūsų sustojo vakar pavežę vokiečiai. Jie važiavo mums tinkama kryptimi, bet pirmiau norėjo aplankyti keletą nacionalinių parkų ir pakvietė mus pakeliauti kartu. Žinoma sutikome! Tą dieną be jokių saugų, įkaltais į kamieną virbais užkopėme į dviejų, virš 60 metrų aukščio eukaliptų viršūnes. Taip pat pamatėme beveik juodo, baltai putojančio vandens upę, vadinamą „kapučino“. Apžiūrėję nacionalinius parkus, į priekį pavažiavome nemažai kilometrų ir atsisveikinę su draugiškais vokiečiais vėl pabandėme laimę surasti nakvynę pakelės fermoje. Ir šįkart mums nepasisekė, todėl įsikūrėme nuošaliau nuo kelio esančioje giraitėje. Ryte mus pažadino duslus dundėjimas, kad net žemė drebėjo. Išlindome apsidairyti ir savo didžiulei nuostabai visai šalia palapinės pamatėme būrelį kengūrų, kurios kiek pasistiebusios ant savo užpakalinių kojų, buvo gerokai didesnės už mus! Tai didžiausios Australijoje rudosios kengūros. Miške sutikus tokį didelį gyvūną, norom nenorom tampa nejauku, tačiau mus pastebėjusios kengūros tik stabtelėjo sustingusios o vėliau ramiai sau didžiuliais šuoliais nušokavo tolyn.

Keliais automobiliais pasiekėme didesnio miesto Albany prieigas. Nuo Pertho iki Albany jau nutranzavome apie 1500 kilometrų. Žvilgtelėjome į savo keturių dienų kelią žemėlapyje nustebome- nuvažiuotas atstumas lyg ir nemažas, bet pagal Australijos dydį atrodė lyg lašas jūroje, o mums reikia nusigauti į kitą žemyno galą. Tik dabar suvokėme tikrąjį Australijos dydį. Nutarėme į Albany neužvažiuoti, o kuo greičiau judėti pirmyn.

Dykynė iki Esperance

Už 500 kilometrų esančiame Esperante mieste turėjome susitikti su lietuve Dalia, todėl pirmiausia skubėjome ten. Tarp Albany ir Esperante nėra jokių didesnių miestų, todėl iš anksto apsirūpinome maistu ir vandeniu. Tądien nuvažiavome pirmuosius 150 kilometrų. Mus pavežęs vietinis neišlaipino mūsų tiesiog ant kelio, o parodė netoliese esančio bendruomenės sporto komplekso teritoriją, kur lauke yra vandens čiaupas, pastogė su griliui ir netgi elektros rozetė. Nors dar nebuvo labai vėlu, tokios progos nutarėme nepraleisti ir pasinaudoti jau keturias dienas neturėtais patogumais. Po lauke esančiu kraneliu patys nusiprausėme ir viską išsiskalbėme, o nuo kaitrios saulės pasislėpę pastogėje pasikrovėme visus elektros reikalaujančius prietaisus. Ko daugiau reikia?! Dėl šiuo metu esančių mokyklos atostogų netoliese esanti mokykla buvo uždaryta, sporto kompleksas visiškai tuščias, o aplink nė gyvos dvasios, todėl palapinę pasistatėme tiesiog po pastoge.

IMG_7194

Įkyri kompanija

Sekančią dieną vėl išėjome tranzuoti. Dar vakar tik išlipę iš automobilio niekaip negalėjome atsikratyti nuo būriais pristojusių musių. Jos lipo visur, net ir ant veido. Nubaidyti šias įkyruoles ne taip jau ir paprasta! Turi nors sprigtą jai duoti, kad nuo tavęs bent trumpam atstotų. Tačiau pabaidyta musė toli neskrenda, tik apsuka mažą ratuką ir vėl tupia. Taip ir vaikštai toks zujančių musių debesiu aplinkui. Tądien ant kelio teko praleisti apie 3 valandas. Nors automobilių pravažiavo nemažai, tačiau net ir negyvenamoje vietoje išvydę du tranzuotojus vairuotojai nelabai linkę sustoti. Tranzuojant pailsėti mums nelabai išėjo: vargino kepinanti saulė ir aplink zujančios musės. Po 3 valandų laukimo pavėžėti mus sustojo moteriškė iš Naujosios Zelandijos. Sigis sėdo ant galinės sėdynės pailsėti, o Gerda keletą valandų moteriškai išsiplepėjo su įdomia vairuotoja. Iš automobilio išlipome kai pradėjo vakarėti, likus apie 80 kilometrų iki Esperante miesto. Rytojaus dieną kelyje pastovėję apie valandą susistabdėme automobilį, kuriuo ir pasiekėme Esperance. Pasiskolinę telefoną susiskambinome su Dalia ir jau po geros valandos sėdėjome jos baro kieme šnekėdami lietuviškai ir gurkšnodami šviežiai išspaustas sultis.

Esperance

Nors Esperance planavome paviešėti dieną ar dvi, tačiau net patiems netikėtai, užsibuvome visą savaitę! Pas Dalią viešėjo jos brolis Giedrius su žmona Gintare ir mažyliu Gyčiu- tikrai šauni lietuviška kompanija. Buvo labai smagu kitame pasaulio gale susitikti draugiškus tautiečius ir praleisti su jais laiką. Iš Esperance greit neišvažiavome ir dar ir dėl to, kad čia yra vieni gražiausių Australijos paplūdimių, kuriuos tikrai norėjosi apžiūrėti. Vienur baltutėlio smėlio, glotnių raudonų uolų, kitur vandens išgraužti aštrūs akmenys ir atsiverianti visa grėsminga vandenyno didybė. Pasiskolinę automobilį nuvažiavome apžiūrėti ir kiek tolėliau esančių paplūdimių, kurių vienas gražiausių „Lucky Bay“. Tai akinamai balto smulkučio smėlio paplūdimys, į kurį pasidairyti ateina ir kengūros. Čia šie gyvūnai pripratę prie žmonių, todėl galima juos net ir paglostyti. Žinoma nepraleidome progos įlipti ir į aukščiausią apylinkėse „Franchman Peak“ kalno viršūnę, nuo kurios atsivėrė tikrai nepakartojamas vaizdas. Nukarę kojas nuo uolos sėdėjome kalno viršūnėje ir jautėmės kaip ant pasaulio krašto!

PM_AU 0032

Lucky Bay

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s