Pradžia. Lietuva- Lenkija- Vokietija

Grįžę iš vakarojimo su draugais prie Karmazinų piliakalnio, apie 3:30 ryto baigėme krauti savo kelionines kuprines. O stebukle- visus numatytus daiktus pavyko sutalpinti iš pirmo karto! Anksti ryte pardavėme paskutinį nebereikalingą turtą- automobilį. Tada su visa savo manta nuvažiavę į Trakų Vokę užėjome į vaikų darželį dar kartą aplankyti ir apkabinti Sigio dukrą Gabiją. Visgi norėjosi, kad tai ji būtų paskutinis pažįstamas žmogus, išlydėjęs mus iš Lietuvos.

Pirmoji mūsų tranzavimo vieta.

Dar pusvalandukas ir mes jau stovime ant kelio, vedančio į Varėną, pasipuošę draugų dovanotais geltonais marškinėliais ir ištiesę ranką su pakeltu nykščiu tranzavimui… Palaukę apie 15min, susistabdėme pirmąją mašiną. Tai buvo nekalbusis Alvydas, kuris mus pavėžėjo iki Naujųjų Valkininkų. Stovėdami sekančioje stotelėje pastebėjome link mūsų ateinančią porelę su kuprinėmis. Jiems priėjus  išsiaiškinome, kad tai jau daugelį metų po pasaulį keliaujantys Saulius ir Rima. Šį kartą jie išsiruošė į Rumuniją. Abiejų veiduose šypsenos, o lūpose tik geriausi linkėjimai mums, tik pradėjusiems savo kelionę. Pasišnekėjus, mes likome stovėti ir laukti sekančios mašinos, o jie, nenorėdami sukelti mums konkurencijos, nukulniavo toliau. Neilgai trukus mus pavežti sustojo lietuvių kilmė lenkas Valdas. Su šiuo linksmu ir plepiu žmogeliu kelionė neprailgo. Šiek tiek sulenkinta lietuvių kalba, bepapasakodamas viską nuo vairuotojo vargų iki politikos, pervežė per Lietuvos- Lenkijos sieną ir išleido mus netoli Sejnių miestelio. Vos išlipus iš automobilio ir pakėlus ranką, prie mūsų sustojo mašina baltarusiškais numeriais. Mašinoje buvo dviese: vairuotojas- raudonplaukis kunigas, valiūkiškai prasisagstęs sutanos apykaklę ir jo draugas lenkas. Kunigas padėjo sukrauti mūsų kuprines į bagažinę, juokais klausdamas ar nevežame ginklų ir narkotikų. Išklausę anekdotų apie Dievą ir papasakoję apie savo kelionės tikslus, pasėjome kunigo mintyse asmeninės kelionės aplink pasaulį galimybę. Besišnekučiuodami pasiekėme Grajewo miestelį. Mus palaimino, pasakė, kad viskas su mumis bus gerai ir išleido miestelio pradžioje, benzino kolonėlėje. Mašinų judėjimas didelis ir vieta tranzavimui atrodo nebloga, bet nesėkmingai prastovėjome apie valandą. Nusprendėme pereiti į miestelio galą ir taip pakeisti tranzavimo vietą. Atėjus, neprireikė nė 5 minučių, kai mums sustojo lenkų mergina, kuri mus pavežė apie 50km. Nespėjome nusimesti kuprinių, kai sustojo pavežti čekas, gyvenantis ir dirbantis Kaune. Jis mus nuvežė tiksliai iki pirmosios nakvynės vietos Varšuvoje, pas mūsų draugą Kšyštofą.

Gegužės 15 d.

Pasivaikščioję po Varšuvos senamiestį, atsisveikinome su Kšystofu ir visuomeniniu transportu nusigavome už miesto, iki Janki gyvenvietės. Lijo ir jau pradėjo temti, bet ilgai laukti nereikėjo. Mums sustojo fotografas Leszek. Didžioji kelio dalis buvo renovuojama, todėl judėjome lėtai. Jau gerokai po vidurnakčio išlipome už Piotrkow Trybunalski miesto, prie greitkelių į Wroclavą ir Katovicą išsišakojimo. Kadangi jau buvo labai vėlai ir lynojo, nebebuvome išrankūs nakvynės vietai ir paėję kelis šimtus metrų nuo greitkelio, nedideliame miškelyje pasistatėme palapinę. Norėdami išsivirti karštos arbatos, pastebėjome pirmąjį įrangos gedimą- susidėvėjusi tarpinė, neleido sandariai prijungti mūsų universalaus Primus degiklio prie dujų baliono, todėl gavome nemažą dozę dujų į palapinę. Gerai, kad dar turime kitą dujinį degiklį, todėl nelikome be arbatos.

Gegužės 16 d.

PM_EU 0004

Antroji mūsų nakvynės vieta šalia autostrados.

Ryte atsikėlę ir susipakavę, išėjome kelio link. Iki mums reikalingo kelių išsišakojimo apie puskilometris, bet nespėjome paeiti ir 20 metrų, kai prie mūsų prisistatė kelių policija. Patikrinę pasus, pasakė, kad „nie bardzo mozna“ (nelabai galima) vaikščioti autostrada ir susimetę mus į savo mašiną, padarė mums paslaugą: pavėžėjo kokius 5 km… tik gaila truputį ne į tą pusę…Teko tuos kilometrus kulniuoti atgal pėstute. Nukirtę gerą kampą laukais, atradome tinkamą vietą tranzavimui. Ten gan greitai susistabdėme mašiną. Vairuotojas pats anksčiau su žmona buvo tranzavęs, todėl lengvai radome bendrą kalbą. Jis nemažai papasakojo apie Lenkiją ir sustojus degalinėje, pavaišino arbata. Pavažiavus už Wroclavo išlipome stovėjimo aikštelėje. Paėjėję keletą kilometrų iki artimiausio miestelio, pasiklausinėjome vietinių, kur čia geriausia pasistatyti palapinę. Vietiniai tik gūžčiojo pečiais ir sakė, kad dar niekada nėra to darę, todėl vietą išsirinkome patys- paėjėję atokiau iki šalia esančio nedidelio miškelio, pasistatėme palapinę. Dar ateinant į nakvynės vietą, mes išbaidėme keletą stirnų, o pievutėje palikta begalė pėdų bylojo, kad šioje vietoje gyvūnų nestinga. Naktį pažadino kažkoks baubimas. Pasidarė kažkiek nejauku, todėl nusprendėme išsiaiškinti, kas tas ramybės drumstėjas. Išlindus iš palapinės ir į baubimo pusę pašvietus ciklopu, už kokių 50 metrų pamatėme šviečiančias akis. Nespėjus identifikuoti, kas tai per gyvūnas, akys nušokavo toliau… Nusprendę, kad tai buvo stirna, nuėjome miegoti toliau. Buvo tik keista, kaip toks mielas gyvūnėlis sugeba taip baisiai baubti… Daugiau tą naktį niekas ramybės nebedrumstė.

Gegužės 17 d.

Nakvynė stirnų pievelėje prie Ptrowice gyvenvietės.

Ryte išsidžiovinom palapinę, pavalgėm ir susipakavę daiktus išėjome į tą pačią stovėjimo aikštelę, kurioje vakar išlipome. Greitkelyje tranzuoti negalima, todėl šį kartą mašinas stabdėme pačioje aikštelėje. Situaciją pasunkino tai, kad Vokietijoje nedarbo diena ir į šią šalį vilkikai neįleidžiami. Jau buvome beveik praradę viltį šiandien pajudėti Vokietijos link, kai pagaliau, po trijų valandų tranzavimo, mus sutiko iki Drezdeno pavėžėti pagyvenęs verslininkas vokietis. Jis nemažai pasaulio matęs, todėl buvo apie ką pasikalbėti. Vokietijoje puikūs keliai ir greitis neribojamas, todėl už kelių valandų mes jau už Drezdeno, benzino kolonėlėje. Buvo šešios valandos vakaro ir sprendėm dilemą, ką darysime su nakvyne (Vokietijoje ne taip paprasta su palapinėm). Visgi nusprendėme pabandyti, kad ir naktį nusigauti iki Mainz miesto, kuris yra netoli Frankfurto ir kuriame gyvena Gerdos sesuo Laura. Nors Vokietijoje nedarbo diena ir mašinų srautas labai mažas, pusvalandžio bėgyje susistabdom lenkę, vardu Justina. Ji gyvena Vokietijoje, netoli Frankfurto.  Uch, kokia patrakusi moteriškė- greitis iki 210 km/h ir rock muzika vos ne ant viso garso… 🙂 Mes sutarėm, kad mus paleis Hanau mietelyje, bet per kažkokią klaidą, apie pusė dvylikos nakties, mes jau stovime jos kieme, Alzenau miestuke… Šis miestukas visiškai kitoje Frankfurto pusėje, nei mums reikia, todėl viltis šiandien pasiekti Gerdos sesę sudužo. Justina jau pasiūlo, kad mes pas ją galime išsimiegoti, o ryte nuveš iki Hanau, iš kur mes galėsime tranzuoti toliau. Užėję į namus patikriname internetą ir mūsų džiaugsmui už kokio pusvalandžio tiesioginis traukinys iš Hanau į Mainz. Greitai atsisveikinam su Justina, persėdam į kitą mašiną ir jos vyras Johannes nuveža mus į už 20 kilometrų esančią Hanau miestuko geležinkelio stotį. Šis, labai linksmas vyrukas padeda greitai nusipirkti bilietus ir įsodina mus į traukinį. Jam taip nesinorėjo su mumis skirtis, kad dar stovėdamas tarp traukinio durų, iki jam pajudant iš vietos, likusias pora minučių pasakojo linksmas istorijas. Atsisveikinam su Johanu ir po valandos važiavimo, Mainz geležinkelio stotyje mus pasitinka Laura. Pas ją planuojame apsistoti keletai dienų, o po to važiuoti į Niurnbergą, pas kitą Gerdos sesę Orantę…

Reklama

Įrašo “Pradžia. Lietuva- Lenkija- Vokietija” komentarai: 4

  1. Labai idomu 🙂 kad ir toliau jum taip sektusi. O keliomis kalbomis kalbat? Atrodo, kad su visais be jokiu problemu bendraujat 🙂

    • Abu lengvai šnekam rusų ir anglų kalbomis. Prieš kelionę lankėm ispanų kalbos kursus, tai įgavom šios kalbos pagrindus. Pakolkas labai pravertė Gerdos lenkų kalbos žinios. Ji lengvai susišnekėjo su lenkais, kurie, kaip pastebėjom, sunkiai su anglų draugauja… Taip pat ji susikalbėtų ir vokiškai. Aš tai papildomai tik suomių kalbos pagrindus turiu, kuriuos vargu bau ar kelionėje turėsime galimybės išnaudoti 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s